- kliuperis
- ×kliùperis (vok. dial. kluper) sm. (1) 1. K juok. dovana palankumui įsigyti, kyšis: Kas be kliuperių įeina į teismą, tas tegul nedaug tesitiki I.Simon. Jis tik kliùperio dėka tą vietą tegavo Sg. 2. gabalas: Ar bus čia kilogramas mėsos? – Bus, juk toks kliùperis Trg. Jis mėsos suvalgė du kliuperius Gr.
Dictionary of the Lithuanian Language.